Interviu su Direktore

Baigiasi sudėtingi 2020 –ieji. Sulaukę Kalėdų švenčių, stovime ant Naujųjų Metų slenksčio. Mes, Putinų gimnazijos jaunosios korespondentės Viktorija Stankevičiūtė, Meda Matačinskaitė, Meda Zapereckaitė iš III a klasės ir neformaliojo ugdymo mokytojas Vytautas Bigaila, kalbiname šia šventine proga Putinų gimnazijos gerbiamą ir mylimą direktorę Daivą Sabaliauskienę.

Nieko keisti nenorėčiau …

Kaip manote, kiek Jums pasisekė gyvenime nurodant skalėje nuo 1 iki 10? Pagrįskite.

Savo sėkmę gyvenime įvertinčiau „9“. Dirbu mėgstamą darbą, džiaugiuosi savo mokinių atradimais ir sėkmėmis. Galiu nuoširdžiai didžiuotis savo bendruomene ir jau matyti vadybinių idėjų rezultatus. Asmeniniame gyvenime esu mylinti ir mylima mama, žmona, dukra ir sesė.

Kokios emocijos vyravo tuomet, kai sužinojote ,kad tapsite Alytaus Putinų gimnazijos direktore?

Tai buvo pakankamai ilgas kelias nuo apsisprendimo dalyvauti vadovo konkurse, nerimas prieš laikant kompetencijų įvertinimą ir konkurso diena, kuomet teko pristatyti perspektyvines veiklas. Smagu, kad bendruomenė, su kuria kartu jau daugiau kaip 26 metus, palaikė ir nuoširdžiai pasveikino. Nerimo buvo daug- kai kurios sritys buvo pakankamai naujos – bet su komanda įveikiama viskas.

Jei galėtumėte pakeisti vieną dalyką savo gyvenime, kas tai būtų? Kodėl?

Nieko keisti nenorėčiau, nes nežinai, kaip viskas susiklostys kažkam pasikeitus. Manau, kad kiekvienas gyvename tokį gyvenimą, kokį susikuriame patys, ir už tai negalime kaltinti jokių aplinkybių.

Kaip atrodo Jūsų eilinė diena?

Iki karantino- rytinė elektroninio pašto peržiūra, užduočių delegavimas, pasitarimai, bendravimas su mokiniais, kolegomis, atsakinėjimas į telefonų skambučius, dienos dokumentų pasirašymas, bendradarbiavimas su AMPC buhaltere, naujų įstatymų , potvarkių, įsakymų analizė, dienos refleksija. Karantino laikotarpiu- viskas tas pats- tik kompiuterio ar telefono ekrane. Labai pasiilgstu gyvo bendravimo su mokytojais ir mokiniais.

Ką darote, kad geriau jaustumėtės, kai Jums diena bloga?

Jeigu dar būnu darbe – tiesiog žiūriu pro langą- galiu pasidžiaugti be galo gražia gimnazijos aplinka; jei tai nepadeda, antras vaistas- pokalbis su kolegomis, pasidalijimas dienos nerimu.
Namuose pirmoji mano terapeutė – katytė, o jau paskui – ramus pasibuvimas su šeima.

Kaip tvarkotės su pandemijos situacija, kaip atsipalaiduojate karantino metu?

Pandemijos metu labai daug veiksmų tereikia atlikti pagal sutartą algoritmą. Manau, kad sudėtingiausia praradus gyvą socialinį kontaktą – nejausti nuotaikų, prarasti ryšį ypač su tais, kurių labiausiai reikia. Šiandien, lankydamasi šventiniuose Ugdymosi dienos renginiuose virtualiose aplinkose, supratau, kad jokios pandemijos mūsų jautrumo, nuoširdumo, kūrybiškumo ir bendruomeniškumo mūsų gimnazijoje neužgoš. Atsipalaidavimui puikiai tinka gera knyga, filmas ar tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore.

Kaip vertinate nuotolinio mokymo laikotarpį?

Tai be galo didelis išbandymas visai pedagoginei bendruomenei, specialistams, mokiniams ir jų tėvams. Visos veiklos turi būti be galo sinchronizuotos ir vienodai suprantamos. Didžiuojuosi mokytojais, kurie veda puikias pamokas, organizuoja popamokinę veiklą, konkursus ir moka pasidžiaugti pasiekimais. Labai sunku vertinti kokybinę nuotolinio mokymo išraišką, nes daugelio praktinių veiklų negalima perkelti į nuotolį dėl technologinių sprendinių stygiaus. Džiaugiuosi mokiniais, susitelkusiais pasiekti maksimalius rezultatus.

Kas Jus įkvepia dirbti gimnazijos direktorės darbą?

Įkvepia tikėjimas tuo, ką darau. Labai svarbus kolegų palaikymas. Neslėpsiu, per 4 metus buvo akimirkų, kai pagalvojau: ką aš darau, kodėl pasirinkau šią poziciją. Bet tai praeina apsvarsčius bendruomenės pasiekimus, paskaičius buvusių mokinių laiškus.

Ką įdomaus galite pasakyti iš bendravimo su gimnazijos mokiniais?

Labai įdomūs buvo rytiniai pokalbiai su mokiniais, ypač vėluojančiais- labai smagu kiekvienais metais išgirsti vis originalesnių pasiteisinimų. Labai vertinu pokalbius su mokinių tarybos nariais, seniūnais. Manau, kad mūsų gimnazistai išsiskiria atvirumu.

Kaip Jums sekėsi mokykloje?

Baigiau Alytaus 4-ąją vidurinę mokyklą (dabartinę Piliakalnio progimnaziją). Mokiausi labai gerai. Esu dėkinga mane mokiusiems mokytojams ne tik už akademines žinias, bet ir galimybes atrasti save.

Kokią savo ar draugų iškrėstą išdaigą prisimenate iš mokyklos laikų?

Labai gerai prisimenu prancūzų kalbos pamokai užduotą namų darbą- ilgą eilėraštį, kurį ne visiems pavyko išmokti. Klasiokas, sėdintis prie lango, sugebėjo perrašyto eilėraščio tekstą įdėti į dvivėrio lango rėmą ir, kadangi buvo labai karšta, jį pasukti taip, kad mokytoja nematytų, o jis labai lengvai galėtų jį perskaityti. Visi buvome tiesiog sustingę bijodami, kad mokytoja nepamatytų, bet išsidavė jis pats- jau baigdamas skaityti eilėraštį pradėjo juoktis. Už inžinerinį išradingumą mokytoja įvertino puikiai, bet eilėraštį vis tik teko išmokti kitam kartui.

Ką veikėte baigusi mokyklą?

Baigusi mokyklą iš karto įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą, pasirinkau chemijos ir taikomųjų darbų specialybę. Teko įveikti nemažą konkursą, nes ši specialybė tuo metu buvo itin populiari. Baigusi studijas grįžau į Alytų ir pradėjau dirbti tuometinėje 6 vidurinėje mokykloje.

Kokie Jūsų pomėgiai, hobis?.. Ką galite pasakyti apie tai?

Mėgstu skaityti, domiuosi augalais ir floristiniais darbais.

Kokiam desertui negalite atsispirti?

Negaliu atsispirti šimtalapiui. Labai mėgstu šį pyragą ir įvairias jo interpretacijas. Pati jo kol kas nesiryžtu išsikepti.

Ar mėgstate gaminti, sukiotis po virtuvę?

Baigdama vidurinę mokyklą labai svajojau tapti maisto gaminimo technologe. Net turiu virėjos III kategoriją, nes tuo metu mokantis vidurinėje mokykloje turėjome galimybę pažinti pasirinktą specialybę jos mokydamiesi per praktines veiklas ir išlaikydami kvalifikacinius egzaminus. Labai mėgau gaminti konditerinius gaminius, išbandyti naujus receptus. Dabar jau keistai atrodo, kad receptų ieškodavome žurnaluose, laikraščiuose, kai šiuo metu į paieškos langelį suvedus patiekalo pavadinimą ar maisto produktą tau „išmeta“ šimtus įvairiausių receptų. Dabar jau virtuvė nėra pati mėgstamiausia namų vieta, bet eksperimentuoti vis dar mėgstu.

Ar turite augintinių? Jei taip, kokia veislė, vardai?

Namuose auginame škotų stačiaausę katytę Luną, kieme gyvena kiemsargiukė Čika ir vasarą atklydusi katytė rainiukė Stela.

Kada pirmą kartą įsimylėjote?

Sunku ir prisiminti, bet tikriausiai tai buvo pradinėse klasėse, kurios buvo labai skaitlingos.

Kokia gėlė Jums labiausiai patinka?

Mėgstamiausia gėlė- bijūnas. Jų spalvingumas, kvapų paletė gali užburti ir nemėgstančius šių gėlių.

Ką pasakytumėte 2020 –iesiems, jei tai būtų žmogus?

Ko gero, padėkočiau už buvimą 365 dienas kartu, užduotas ir išmoktas pamokas.

Ko dar nepaklausėme, o norisi apie tai pakalbėti?

Noriu palinkėti visiems ramių švenčių ir sveikatos- ji dabar svarbiausia.