Šalies pedagogai Alytaus Putinų gimnazijoje

Šalies pedagogai Alytaus Putinų gimnazijoje

Ar posakiui „idėjos veža“ pritartų J.Jablonskis? – pamąsčiau perskaičius straipsnį apie šį kalbininką, kalbos normintoją, kurio 90 –ąsias mirties metines vasario 23 d. minėjo visi, besirūpinantys lietuvių kalba. Jeigu ir siūlytų keisti, reiktų įsiklausyti. Bet kol kas tik tokios nuotaikos vyrauja Alytaus Putinų gimnazijoje, kurioje vasario 18 d. įvyko šalies pedagogų konferencija PAŽINTI.PATIRTI.GRĄŽINTI. Šios konferencijos dalyviai buvo pakviesti į gerosios patirties sklaidos darbuotes „Idėjų autobusas“. Šis įvykis nėra spontaniškas šou. Jis turi savo priešistoriją ir lemtingus veiksnius.

Visų pirma bendruomenėje susiformavo tradicija – šeštus metus iš eilės rugpjūčio pabaigoje rinktis į gerosios patirties sklaidos renginius, kuriuos pavadinome „ Idėjų mugė“. Jų metu mokytojai pristato kolegoms savo mokymo(si), ugdymo(si) patirties pavyzdžius, kurie buvo paveikiausi, mokiniams patrauklūs ir orientuoti į ugdymosi rezultatus. Ta patirtis išties unikali, ji pozityviai nuteikia mokytojus naujiems darbams, kiekvienas renginys baigiamas rezoliucija ir įsipareigojimu kažkurią įdomią idėją išbandyti asmeniškai. Šis procesas tapo cikliškas, pastebėjome, kad patirtys išsiplėtė, įžvelgėme jų naudą ir supratome, kad turime kuo dalintis ne tik savo bendruomenėje.

Kitas ne mažiau stiprus bei pasitikėjimą padidinęs veiksnys siejamas su tarptautinio bendradarbiavimo praktika ir naujomis įgytomis mokytojų kompetencijomis. Tikro iššūkio gimnazijos mokytojai ir vadovai nepabūgo dviejų metų projekte „Inovatyvus mokytojas – motyvuotas mokinys: problemų sprendimas bendradarbiaujant“ („Innovative Teacher – Motivated Student: Collaborative Problem Solving“). Tai buvo dar anuomet vadinamo Ugdymo plėtotės centro koordinuojamas Erasmus + 2 pagrindinio veiksmo Strateginių partnerysčių projektas, kuriame projekto partneriai buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Bulgarijos ir Italijos švietimo institucijos. Štai šio projekto metu buvo parengta kvalifikacijos tobulinimo programa „Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo“ (toliau – programa), kurią vykdė visos projekto narės savo šalyse. Jo metu mūsų gimnazijos mokytojai dalyvavo kuriant gerosios patirties (praktikos) rinkinį su integruotų užduočių pavyzdžiais (100 pavyzdžių), skaitmeninių mokymosi objektų (SMO) rinkinį (100 užduočių). Mūsų gimnazijos indėlį ir kitų partnerių medžiagą galima rasti adresu: https://duomenys.ugdome.lt/?/mm/dry/med=140/797 . Tai buvo neįkainojama patirtis – kurti, išbandyti realiomis sąlygomis su savo mokiniais , aprašyti veiklas ir vertinti pagal griežtus kriterijus kitų minėtų Europos šalių mokytojų pamokas.

Kaip žinia, „sniego gniūžtės“ efektas nėra naujiena aktyviems , iniciatyviems mokytojams. Norisi apie jį pasamprotauti kaip apie pozityvų reiškinį. Po Erasmus + projekto atsirado tam tikras naujų iššūkių alkis, kurį užpildė naujas projektas „TeachUP“ – tai Europos politikos eksperimentas, iš dalies finansuojamas pagal Europos Komisijos „Erasmus+“ programą. Šio projekto organizatorius – Briuselis, Belgija. Projektas „TeachUP“ (anglų k. „Teacher UPskilling“, mokytojų kvalifikacijos kėlimas) buvo grindžiamas ET2020 teminės darbo grupės „Mokyklos“ išvadomis, kuri pabrėžė poreikį užtikrinti aukštos kokybės mokytojų rengimą, leidžiantį suprasti naują mokytojų vaidmenį ir gerinti jų gebėjimus visos karjeros metu. Iš mūsų Alytaus miesto pedagogų iššūkį priėmė aštuoni Putinų gimnazijos pedagogai (iš jų du vadovai). Galime didžiuotis savimi, kad sėkmingai įveikėme šiuolaikišką ir ekonomiškai efektyvų nuolatinio profesinio tobulinimosi internetinių kursų mokymo modelį, savarankiškai reguliuojamą internetinį mokymąsi pagal keturis modulius: 1.Mokymasis bendradarbiaujant : bendri personalizuoto mokymosi ir mokymosi bendradarbiaujant aspektai; 2. Individualizuotas mokymasis praktikoje: ar mano mokiniai „vairuoja“ savo pačių mokymosi procesą? 3.Mokymasis bendradarbiaujant praktikoje: ar mano mokiniai mokosi bendradarbiaudami; 4. Kūrybiško mąstymo gebėjimų ugdymas praktikoje: ar mano mokiniai mokosi kūrybiškai spręsti problemas? Šis eksperimentas išmokė drąsiai ir giliai reflektuoti mokymosi veiklą, užmegzti ryšius su nauja besimokančia bendruomene, dalyvauti Europos „Dialogo laboratorijoje“, teikti grįžtamąjį ryšį, ypatingai sustiprinti savo skaitmeninio ugdymo gebėjimus, rengti realių pamokų planus ir dalyvauti įsivertinimo ir tarpusavio vertinimo procese, gauti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį apie savo pamokas iš švietimo ekspertų, o kur dar modernus mokymosi turinys, vaizdo medžiaga ir kitų dalyvių ar geriausių Europos šalių patirtis, prieinama vienu mygtuko paspaudimu „prisijungti“.

Štai kokia ta priešistorė, užauginusi dalijimosi maniją. Dalijimosi veiksmas užkoduotas ir mūsų Putinų gimnazijos filosofijoje: „Pažinti, patirti, grąžinti pasauliui ir sau“. Minties dovanos, padovanotos su pozityvia emocija, tikrai dar ilgai neįveiks joks dirbtinis intelektas. Kai dar lapkritį pakviečiau mokytojus susiburti į programos rengimo iniciatyvinę grupę, pradėjome nuo svajonės – koks gerosios patirties sklaidos renginys žadintų smalsumą ir atitiktų daugelio poreikius. Visi sutarėme – reikia praktikos- išbandytos patirties išbandymo . Taip iš visų priesaginių daiktavardžių išsirinkome retai vartojamą žodį „darbuotės“. Ir jos pavyko! Taigi respublikinę konferenciją- edukacinės darbuotės PAŽINTI. PATIRTI. GRĄŽINTI Alytaus Putinų gimnazijoje rengė tokia iniciatyvinė grupė: Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vyta Šiugždinienė (taip pat ir programos koordinatorė), geografijos, ekonomikos ir verslumo mokytoja metodininkė Jolita Noruvienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Laima Bautronienė, vyresnioji biologijos mokytoja Vaida Sakalauskienė, dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Virginija Vasiliūnienė, informacinių technologijų mokytojas metodininkas Vygandas Banišauskas, anglų kalbos vyresnioji mokytoja Aušra Glaveckienė. Programą sudarė motyvacinė dalis, kurios siekis buvo pakviesti mokytojus susimąstyti apie pačias intensyviausiai besiveržiančias į mokyklas idėjas , kurios ateina kartu su globalizacija, nuolat besikeičiančiais socialiniais, ekonominiais veiksniais, sparčia informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra. Šioje dalyje pranešimus skaitė socialiniai partneriai iš Nacionalinės švietimo agentūros, Kūrybingumo mokyklos, KTU. Pranešimą Kūrybingumas kovoje su robotais skaitė Tomas Ramanauskas – komunikacijos specialistas, kūrybinių agentūrų New!, Godspeed, SuperYou įkūrėjas, kūrybingumo lektorius projekte „Kūrybingumo mokykla” ir reklamos mokykloje „The Atomic Garden”, režisierius, rašytojas; temą Inovatyvaus mokymo(si) Lietuvoje praktika ir požiūriai. ar reikia vytis Europą? nagrinėjo metodininkė Eglė Vaivadienė iš Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio rengimo skyriaus; pranešėja Vilma Sukackė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) edukologijos doktorantė, įtaigiai apibendrino motyvacinę dalį tema Dirbtinis intelektas ir ateities švietimas.

Programos autorių nuomone, kūrybingumas edukacijoje yra gyvybiškas, tačiau dalis iš mūsų vis dar dirba senais metodais. Ketvirtosios pramonės revoliucija propaguoja technologijas, kurios akivaizdžiai keičia ir keis augančios kartos ateitį ir pedagogų vaidmenį. Dirbtinis intelektas, technologijos ateities mokyklai yra galimybė, kuria ji turės išmokti pasinaudoti. XXI a. mokykloje labai svarbi skaitmeninių kompetencijų raiška bei inovacijos Lietuvoje ir ES. Todėl darbuočių metu buvo pristatyta Putinų gimnazijos mokytojų įgyta ir adaptuota praktinė patirtis iš European Schoolnet Academy TeachUP kursų (4 modulių ) medžiaga. Mokytojai išbandė IKT metodus „Merge Cube“, LEGO® SERIOUS PLAY metodiką, Flippity, Mentimeter, AhaSlides, Quizizz, Quizalize, Socrative, Plickers, Book Creator, Activlnspire įrankių naudojimą pamokose, susipažino ir praktiškai išbandė VR objektų valdymu ir jų programavimu Cospaces aplinkoje, 3D žaidimų kūrimo sistemą, praktiškai atliko streso, pykčio, kūrybiškumo, meno terapijos, kritinio mąstymo, problemų sprendimo bendradarbiaujant, žaidybinių elementų, patyriminės integracijos, mediacijos veiklas.

Reikia paminėti, kad šios konferencijos – darbuočių savitumas tas, kad jose gausiai panoro dalyvauti lektoriai iš įvairių Lietuvos mokyklų – Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos, Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazijos, Prienų „Žiburio“ gimnazijos, Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazijos, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos, Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos, Miroslavo gimnazijos, VšĮ biuro Pactum atstovė Odeta Intė . Mūsų ilgamečiai draugai ir partneriai drauge su Putinų gimnazijos mokytojais dalijosi savo pamokose išbandytais sėkmės metodais bei įrankiais, motyvavo mokytojus keistis ir įvairinti ugdymo procesą, praturtino patirtimi iš įvairiausių Lietuvos švietimo įstaigų trylikoje tematinių grupių: sėkmės metodas; 3d žaidimai, geimifikacija; kritinis mąstymas; žaidybiniai elementai; asmeninė pažanga (įsivertinimo įrankiai); praktinis streso valdymas; pykčio išraiškos kontrolė; skaitmeniniai objektai; problemų sprendimas bendradarbiaujant; FABLAB kūrybinės dirbtuvės; tyrinėjantis mokymasis; meno terapija.

Į darbuotes mokytojus pakvietėme dalyvauti pasirenkant ne savo mokomojo dalyko bendraminčių grupę, bet kiekvienam aktualią temą. Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo per 270 dalyvių, kuriems padėjome įgyti patirties ne tiek dalykinėje srityje, bet ir lankstumo, platesnio kitų ugdymui reikalingo sričių išmanymo ir gebėjimo ieškoti nestandartinių sprendimų, paremtų skirtingomis patirtimis.

Ir dar – dalintis gera su tais, kurie atviri priimti patirtį, smalsūs, žingeidūs, patys nusiteikę dalinti ir savo aktyviajame žodyne rečiausiai vartoja žodžius, susijusius su įtarumu, savanaudiškumu, nuvertinimu.

“Idėjų autobusas“ vežė visus, kurie tik pageidavo įsigyti bilietus ir jų nepametė. Sveiki atvykę į PADĖKOS stotelę.

Alytaus Putinų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vyta Šiugždinienė

Pateikiame Medos Zapereckaitės, II a kl. mokinės (švietimo paslaugų gavėjos), glaustą nuomonę apie Tomo Ramanausko, komunikacijos specialisto, paskaitą „Kūrybingumas kovoje su robotais“.

Kūrybingumas įgimtas

Vasario 18 d. Alytaus Putinų gimnazijoje komunikacijos specialistas Tomas Ramanauskas skaitė paskaitą „Kūrybingumas kovoje su robotais“. Pranešime buvo kalbama apie tai, kaip atsirado pirmosios technologijos ir kaip joms besivystant ėmė keistis žmogus, jo darbai ir kasdienis gyvenimas. Be jokios abejonės, tai pakeitė žmogaus gyvenimo ritmą. Tačiau ar padėjo individui augti ir tobulėti? Žinoma, robotai padėjo žmogui, bet jų dėka jis nustojo pats galvoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą, kaip kūrybiškiau gyventi kasdien, galų gale žmogus nustojo stengtis padaryti kažką kitaip.

T.Ramanauskas labai aiškiai kalbėjo, jog pasitelkdami robotus mes mažai ugdomės kūrybiškai. „Kūrybingumo nėra išmokstama – kūrybingi mes gimstame,“ – sakė komunikacijos specialistas. Iš tikrųjų taip ir yra, todėl mes negalime pasiduoti robotams, kiekvieną dieną privalome pasitelkti savo įgimtą kūrybingumą, privalome mokėti jį tinkamai panaudoti, nes negalime jiems nusileisti,- antraip mus visiškai užgoš naujosios technologijos.

„Kūrybingumas yra ateities mokslas“, – toliau kalbėjo T.Ramanauskas. Visgi, jei kiekvienas iš mūsų įdėsime kūrybos į savo darbus, pasieksime be galo daug, atrasime naujovių, tobulinsime save ir savo pasaulį, tačiau daugelis žmonių sako, jog jie nėra menininkai, juose nėra kūrybingumo. Deja, tai nėra menininkų reikalas, tai – mąstymo būdas, kuriuo mes dažnai vadovaujamės to nė nesuprasdami. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip geba mąstyti ir veikti kūrybiškai, bet čia neužtenka tik įgimto kūrybingumo, reikia noro jį ugdyti savyje, nes „mes neturime kitos alternatyvos – kūrybingumas yra gyvybiškas žmonėms,“ – baigdamas paskaitą sakė komunikacijos specialistas.

Meda Zapereckaitė, II a kl. mokinė

Prieš pat konferencijos motyvacinę dalį pakalbinome edukologijos doktorantę Vilmą Sukackę.

Sakykite, kokios Jūsų įžvalgos apie šiuolaikinį gimnazistą?

• Nors mokykloje nedirbu, o tenka bendrauti su studentais kompetencijų kėlimo ir kitais klausimais, tačiau matau šiuolaikinį besimokantį jaunimą nebijantį iššūkių, besirenkantį akademines keliones, studijas užsienyje. Paskutinėse gimnazijos klasėse atsirado nemažai galimybių išvykti į užsienį. Europos Sąjungos projektai sudaro finansines galimybes pamatyti pasaulį, išmokti svetimų kalbų, pažinti skirtingas kultūras. Paskui dalis mano bendraamžių (prieš, sakykim,10 metų buvusių abiturientų) grįžta į Lietuvą.

Kokius esminius klausimus aptarsite šioje konferencijoje, kokias gvildensite problemas savo pranešime?

• Pranešime išsakysiu mintį, jog būtina ugdyti tai, ko neįmanoma skaitmenizuoti. Jei atsiras dirbtinis intelektas, vis tiek, galvojant apie empatiją , neįmanoma visko suskaitmeninti. Dabar studentai, neseniai buvę tie patys moksleiviai, yra dideli individualistai, nenorintys dirbti komandoje. Tad reikia rasti balansą tarp individualizmo ir komandinio darbo.

O ką galvojate apie mokyklą, mokytoją apskritai?

• Šiais gausios informacijos laikais žmonėms trūksta pašaukimo tapti mokytoju. Norėjau būti mokytoja gal nuo penkerių metų. Visi sakė, kad nebūčiau mokytoja, nes būsiu ubagė. Atlyginimas iš tikrųjų yra neadekvatus.
  Kai paklausi studentų, kokios profesijos nenorėtumėte, dažniausiai išgirsti atsakymą – „Mokytojo“. Ši profesija tarsi neturi pabėgimo, atsipalaidavimo mygtuko – visą laiką ir visur turi prisiminti, jog esi mokytojas, kiaurą parą apie tai galvoji. Juk reikia ir valandėlės sau.
  Na, bet nėra taip beviltiška, kadangi specialistai gali būti kviečiami ir iš kitur – tarkim, dabar kaip gydytojas, taip ir pedagogas, kai nėra reikiamo specialisto Alytuje, gali atvykti iš netolimo Kauno. Ypač aktualu kai kurių mokytojų stygiaus akivaizdoje atsirandančioms populiarioms šiuo laiku bakalaureato klasėms .

Padėkojome už trumpą interviu viešniai iš Kauno, skubančiai į gimnazijos aktų salę su paskaita „Dirbtinis intelektas ir ateities švietimas“.

Meda Zapereckaitė, II a kl. mokinė

Vytautas Bigaila, neformaliojo ugdymo mokytojas