Lyk, lietau, iš mėlyno dangaus… arba

Lyk, lietau, iš mėlyno dangaus…
arba
Kaip mes mokomės , kai koronavirusas trukdo gyventi

Interneto platybėse radau atsakymą, kodėl taip atsitiko mums, kad net per Velykas sėdime namie devyniais užraktais užsirakinę, o darbo dienomis mokomės per atstumą, per nuotolį, virtualiai – irgi iš namų.
Taigi dar Senajame Testamente randami įsakymai izoliuoti užsikrėtusius ir sudeginti jų rūbus, ypač išskiriant maro ir raupų atvejus. 549 m. išleisti imperatoriaus Justiniano I (vadinamo Paskutiniuoju romėnu) įsakai liepdavo karantinuoti sugrįžusiuosius iš kraštų, kur pasireikšdavo epidemijos. Karantinas buvo taikomas ir viduramžių Europoje. Žinoma, kad jau XIII a. Italijos uostuose laivų įgulai buvo draudžiama 40 dienų (žodis k a r a n t i n a s kilęs iš italų kalbos „guarante“, reiškiančio skaičių 40) išlipti į krantą, siekiant patikrinti, ar pirkliai neparvežė maro užkrato. Reaguodamos į epidemijas atskirais laikotarpiais karantino įsakymus buvo išleidusi Rusija, Didžioji Britanija, JAV ir kitos šalys. Karantino būtinybė, ši kovos su epidemijomis priemonė yra naudojama iki šių dienų.
Pasaulio sveikatos organizacija (įsikūrė 1947 m.) yra nustačiusi tarptautinius principus, kurių turi laikytis valstybės, taikydamos karantiną.
Todėl pavasarinis minčių „lietus‘ labai reikalingas, kad nuplautų visa, kas užkrėsta korona ir kitokiais virusais. Putinų gimnazijos trečiųjų – ketvirtųjų klasių kuratorės Eglė Bunzienė ir Jolanta Kocimienė kviečia saviškius abiturientus ir būsimuosius jų pasekėjus pasidalinti mintimis apie nuotolinį mokymą(si), bendravimo būdą ir formas. Tad lyk, „lietau“, iš mėlyno dangaus…

„Susitaikyti su nuotolinėmis pamokomis nebuvo lengva. Tam prireikė pastangų susiplanuoti namų darbus, streso dėl didesnio savarankiško mokymosi krūvio ir, žinoma, baimės dėl artėjančių egzaminų. Tai neįprasta ne tik mums, bet ir mokytojams. Bet, manau, jau pradėjome įsivažiuoti, apsipratome ir judame toliau“ (Žana A., IV f kl.).

„Susiklosčiusi neeilinė situacija visame pasaulyje privertė sustoti ir apmąstyti savo prioritetus, vertybes…
Tačiau negaliu ir skųstis esama padėtimi. Pagaliau tikrai sustojau, pailsėjau ir atsigavau. Turėjau labai daug laiko apmąstymams ir apsisprendimui, ko noriu ateityje ir koks vis dėlto yra mano tas kelias… Tačiau prasidėjęs nuotolinis mokymasis išryškino visos Lietuvos mastu esančias problemas. Krūvis padvigubėjęs, o mes dar kalbam apie abiturientus, kurie turi rasti motyvacijos dėl artėjančių egzaminų ir savarankiškai mokytis… Didžiulis išbandymas mums, kaip savarankiškoms asmenybėms. Labai ačiū mokytojams, kurie supranta ir užduoda tik klasės darbus, arba užduoda kelioms savaitėms vieną darbą… Būna, kad ir parodo skaidres, paaiškina naują medžiagą… Yra visokių variantų, nenoriu skųstis, noriu ir pasidžiaugti.

O kalbant apie pagrindinį klausimą šiuo metu, – VBE organizavimą ,- susilaukiantį labai daug reakcijų internete, galiu pasakyti, jog sutinku su abiejomis nuomonėmis. Ne vienas abiturientas šiomis dienomis jaučiasi skęstantis nežinioje ir strese. Ant plauko kabo 12 metų kaupta patirtis ir siektos svajonės. Dėtas sunkus darbas. Man asmeniškai dėl pirmininkavimo nukentėjo kai kurių dalykų vidurkiai, todėl labai baiminausi, jog egzaminus ketino panaikinti… Esam tarsi bandomieji triušiai, blaškomi žmonių, aukščiau sėdinčių. Nukentėjom nuo gaisro, dabar karantino ir dar apsunkintomis sąlygomis turėsime laikyti egzaminus. Galėtume gauti ir lengvatų“ ( Ieva J., IV c kl.).

„Asmeniškai man nuotolinis mokymas patinka. Nesu užkrauta per daug darbo, galiu susiplanuoti laiką taip, kaip man patogu, ir užduotis atlikti į priekį“ (Junita D., III a kl.).

„ Jau praėjo dvi savaitės nuo to laiko, kai pradėjome mokytis nuotoliniu būdu. Iš pradžių negalėjau įsivaizduoti, kaip tai vyks, ir tikėjau, jog priversti save mokytis namie bus labai sunku. Tačiau šios dvi savaitės prabėgo labai greitai. Iš pradžių buvo nemažai nesklandumų, strigo įvairios programos. Žinoma, dar ir dabar iškyla trukdžių, bet situacija geresnė nei pirmąją savaitę. Galiu pripažinti, jog krūvis yra nemažas ir ganėtinai daug laiko praleidžiu darydama įvairius darbus ir ruošdamasi pamokoms“ (Ineta P., III a kl.).

„Pirmąją savaitę nuotolinis mokymas buvo labai painus, bet bėgant laikui viskas atsistojo į savo vietas. Abiturientų sąlygos išeiti pilną kursą yra labai prastos. Daugelis bijo dėl egzaminų rezultatų, nes visiškai suprasti naujas temas savarankiškai mokantis labai sunku. Namų darbų ir užduočių, kurias reikia atlikti, padaugėjo. Karantino metu labai norisi susitikti su draugais, nes namuose trūksta veiklos“ (Julija G.,III a kl.).

„ Šis mokymosi būdas yra geriau negu nieko, bet daugelio mokytojų informacija yra skirtingose programose ir tai trikdo, nes kiekvieno dalyko užduotis gana sunku rasti. Toks mokymasis reikalauja daug motyvacijos ir savarankiško darbo, kuris skatina mokinius dar labiau pasistengti, bet kartais mokantis savarankiškai sunku suprasti ,ko mokytojas reikalauja. Bet nuotolinis mokymasis turi labai didelį pliusą, kad mokiniai gali susidėlioti savo dienos darbą paprasčiau ir atlikti užduotus savarankiškus darbus kada tik panori. Įžvelgiu didelį minusą, kai per pamokas ne viską suprantame. Tada nelieka galimybės pasitaisyti pažymio, kai pradedi geriau suvokti pamokos temą. Taip pat interneto trikdžiai ne visada leidžia laisvai bendrauti su mokytojais. Toks mokymasis leis išmokti, bet kai kurios žinios tikrai turės spragų“ (Greta V., III b kl. ).

„ Nuotolinis mokymasis nėra didelė problema, tačiau žinant, kad reikės laikyti egzaminus, tai nėra geriausias variantas. Per nuotolinį mokymą ne tiek daug sužinai ir išmoksti, nes nėra didelės motyvacijos ir reikia viską daryti pačiam ir nagrinėti temas savarankiškai. Mano manymų, toksai mokymasis pakenks egzaminams“ (Robertas J., IV e kl.).

„Tikriausiai daugelis mokinių, tarp jų ir aš, pagalvojo, kaip norėtų likti namuose ir neiti į mokyklą, o dabar pagalvojame, kaip norėtume grįžti į mokyklą. Esu abiturientė ir prisidėsiu prie nuomonės, kad nuotolinis mokymas nėra geriausias dalykas ruošiantis brandos egzaminams. Mokytis iš namų yra labai sunku, nes ne tik sunku išmokti naujus dalykus, bet ir sunku susikoncentruoti pamokoms, o krūvio gauname tikrai daug. Mokomės 12 metų, gauname pažymius, bet tik keli egzaminai nulems visą ateitį. Be abejo, iš šio nuotolinio mokymo pasimokysime įvairiausių gyvenimiškų dalykų, kurie lauks mūsų jau artimoje ateityje“ (Rugilė K., IV c kl.).

„Prasidėjęs karantinas palietė visas gyvenimo sritis – ne išimtis ir mokymo procesas. Beveik 12 metų mokiausi pagal vieną modelį. Per itin trumpą laiką teko adaptuotis prie visai kito. Iš pradžių maniau, kad man, kaip intravertei, nuotolinis mokymasis labai patiks, bus efektyvus. Tačiau po pirmos savaitės tokio mokymosi likau ganėtinai nusivylusi – tai atnešė itin daug streso, įtampos. Šiuos jausmus sukelia mokymosi terminuotumas, dažnai užduočių atlikimas yra stipriai „įspaustas” į laiko „rėmus”. Neretai reikia ir po porą valandų „pasėdėti” prie vienos temos, kad suprastum, išsianalizuotum, išmoktum pateiktą informaciją. Viso to rezultatai – kasdieninis nerimas, sėdėjimas vienoje pozicijoje visą dieną (norint padaryti visas užduotis nuo A iki Z) ir daug kitų dalykų, kurie turės (kai kurie jau turi šiuo metu) įtakos sveikatai. Kaip bebūtų gaila, visa tai sumažina mokymosi efektyvumą bent jau 50%, kas šiuo metu, ruošiantis VBE, ypač svarbu“(Greta P., IV c kl.).

„Mokymasis nuotoliniu būdu mokiniams tapo tikras iššūkis! Žinoma, ne tik mokiniams, bet ir patiems mokytojams! Kol kas dar sunku prisitaikyti ir vis iškyla tam tikrų sunkumų, pvz., programų neveikimas, strigimas. Tačiau stengiamės kaip galima suprasti mokytojus ir kantriai laukiame, kol situacija su nuotoliniu mokymu pagerės ir taps produktyvesnė. Galbūt šiek tiek gauname daugiau savarankiško darbo… sunku suspėti viską atlikti. Kartais norėtųsi mažiau apkrovimo. Žinoma, dabar mokytojai ir mes išmoksime bendrauti kitaip, kitokiais būdais, bet jau norėtųsi grįžti į mokyklą ir bendrauti fiziškai, nes tiek teorinė dalis taps aiškesnė, tiek bendravimas su mokytojais bus visai kitoks“ (Beatričė B., IV e kl.).

Smagu girdėti, jog daugelis pasiilgo mokyklos ir tiesioginius kontaktus su mokytojais, draugais
laiko tikrąja vertybe. Tikėkim, kad ir egzaminai praskries lyg kometa danguje, lyg meteoritų “lietumi” nulis.
Ačiū Putinų balsams už išsakytas mintis, pateiktus pastebėjimus, dėkoju mieloms kuratorėms, palaikiusioms laiko dvasią, padėjusioms virtualiai bendrauti su jaunosios kartos atstovais.

Vytautas Bigaila, neformaliojo ugdymo mokytojas,
užsakęs minčių „lietų“