Administracinė navigacija
Putinų gimnazija

Kas dar laukia Rugsėjo 1 – osios

Kas dar laukia Rugsėjo 1 – osios

Įprasta, jog mokiniai ir jų tėveliai, seneliai, mokytojai laukia savo šventės – Rugsėjo 1 – osios. Natūralu ir tradiciška šią dieną švęsti tiek šeimose, tiek mokyklose. Tačiau, manyčiau, yra tokia artimai su mokykla susijusi darbuotojų grupė, kuri šia proga tarsi lieka nuošaly, šventinių puokščių šešėlyje.

Anais laikais, menu, neretoje mokykloje būdavo įrengti butai sargams, net ir mokyklos vadovui. Sargas buvo vienas iš rimčiausių gimnazijos ar progimnazijos turto saugotojų. Jis – ir raktininkas, ir bene tikrasis dažniausiai mokyklos šeimininkas. Sargui mokykla buvo ne antrieji, o veikiau pirmieji namai.
Aptarnaujančio, vadinkim, ūkio personalo šiuolaikinėje gimnazijoje nemažai. Užsukime valgyklon, matysime kelias betriūsiančias virėjas. Pavaikščiokime koridoriais – nuo paradinio įėjimo į pastatą ir budėjimas, ir švara gula ant mūsų valytojų pečių. Apsilankykime raštinėje – sutiksime kasdieniuose rūpesčiuose paskendusias raštinės darbuotojas.

Mokinių klegesy, šventiniame šurmuly netgi dažnai nesusimąstome, kas šiems žmonėms yra Rugsėjo 1 – oji, ar jie laukia jos, kokios nuotaikos lydi. Ką gi – paklauskime jų pačių, pasidomėkime, kuo svarbus yra jų atliekamas darbas, pagaliau kaip jie jaučiasi.

Pirmiausia kalbiname, galima sakyti, direktorės dešiniąją ranką – ūkvedį, arba dabar vadiname direktoriaus pavaduotoju ūkiui , A i v a r ą S t a š k e v i č i ų, kuris atsakingas už sėkmingą viso ūkinio – techninio personalo darbą.

ppIMGP1497.jpg

„Visi žinome, kad rugsėjo 1-oji – tai „pirmasis skambutis“ bei gėlių įteikimas mokytojui. Tačiau gimnazijos aptarnaujančiam personalui iki šios dienos laukia didelis darbas ir atsakomybė, kadangi mokiniams ir mokytojams turime sukurti šventinę aplinką. Ir tikrai nuostabu matyti, kai pirmieji gimnazistai pradeda naują savo gyvenimo etapą ir naujus mokslo metus gera nuotaika tvarkingose ir atnaujintose gimnazijos klasėse. Juk darbas yra malonus ir mielas, kai jį atlikę galime nors šiek tiek prisidėti prie kokybiškesnio ugdymo aplinkos kūrimo, nes tvarkingos klasės ir gimnazijos viešosios erdvės sukuria jaukumą, gerą nuotaiką bei skatina mokinius palaikyti švarą ir tvarką , saugoti savo antruosius namus –gimnaziją. Jei netrukdytų ta pandemija, nuotaika , žinoma, būtų dar pakilesnė“, – nedvejodamas kalba energingasis Aivaras.

„ Raštinės darbuotojoms mokslo metų pradžia – tai naujos pažintys su naujai atvykusiais mokiniais ir mokytojais, nes visi atvykusieji gimnazijos gyvenimą pradeda nuo raštinės slenksčio. Mūsų darbas juos „įforminti“ , – tik ką pro duris įžengusi sako operatorė Vaida Bražinskienė.

pMGP1620.jpg

O raštinės vedėja Ona Gataveckienė taip pat nėra kalbi:
-Rugsėjo 1-ąją duris praveriu trisdešimt pirmą kartą. Džiaugiuosi būdama čia. Atrodo, lyg viskas
ir pažįstama, bet daug nauja, daug skambučių, klausimų. Vėl kasdieninis darbas – prieš akis kompiuterio ekranas, balti popieriaus lapai, dokumentai, raštai, laiškai, informacija, – ne skundžiasi, o darbus darbelius vardija miela Onutė.

Šalia ir jauki valgykla, kur jau laukia vyr. virėja Vilma Platūkienė ir jos bendradarbė virėja Jolita Šickienė, čia dirbančios apie keturiolika metų. Moterys atvirauja, jog p a s i i l g o vaikų, kurie joms atrodo ir supratingi, ir geri, smagu žiūrėti, kaip jie auga. Todėl joms ši šventė – sezono pradžia po ilgos pertraukos. Kalba pasisukaapie sveiką maistą, ką gimnazistai labiausiai mėgsta. O tų valgytojų per dieną susirenka apie du šimtus burnų. Mokiniai dabar gali rinktis, ką valgyti. Tad ilgų šnekų nemėgstančioms pašnekovėms yra dėl ko suktis. Kai buvę gimnazistai aplanko savo mokytojus, tai užsuką ir pas jas, – ne vien dėl kokybiško maisto, o ir nuoširdžiai pasišnekėti, trumpą kalbą ne apie save, o apie vaikus, jų nuoširdų bendravimą baigia nusiteikusios rimtam darbui, kuriančios jaukią namų šilumą gimnazijos valgyklos šeimininkės.

pIMGP1594.jpg

Gimnazijos trečio aukšto kamputyje – chemijos kabinete darbines paslaptis džiaugsmingai nusiteikusi atveria laborantė Reda Vadeikienė. Jai atrodo, kad išsigandę pirmokai (sena tvarka – devintokai) nelabai pradžioje supranta, kas ta laborantė, jiems atrodo, kad tai antroji mokytoja toje pat pamokoje. Iš tikrųjų ponia Reda i r smalsūs mokiniai laukia chemijos pirmųjų laboratorinių darbų. Laborantė įsitikinusi, kad mokiniams praktiniai darbai labiau patinka nei teorinė medžiaga. Pašnekovė gyvai pasakoja, jog vaikų net akys žiba, kai pamato ją ruošiantis, dėliojant mėgintuvėlius. Ji teigia, kad mokiniai suinteresuoti sąžiningai atlikti visus cheminius bandymus, nuolat klausinėja, kada bus kitas darbas. Gimnazistams vaizduotėje išlieka ilgiau tai, ką jie patys padaro, atranda. Į laboratorinius darbus ateina visi, nebent kuris būtų susirgęs. „Tai kaip nelaukti Rugsėjo!“- pakiliai šneką baigia laborantė Reda.

pIMGP1632.jpg

Kai įeini į mokyklą, visada galima pastebėti mūsų gerbiamas budinčias valytojas, kurios mielu noru, jei ko paklausi, padės, neatsakys, o apie Rugsėjo pirmąją Aldutė Anuškevičienė pasakoja:
-Čia dirbu daug metų. Rugsėjo pirmoji yra tikrai didelė ir pati gražiausia šventė, kadangi čia ir ilgai dirbame, ir matome pasipuošusius mokinius. Kaipgi nelaukti tokios šventės? Pasiilgom mokyklos, vaikų.
Jai antrina bendradarbė Virginija Mincevičienė:
-Lydi labai geros ir šventiškos nuotaikos. Mūsų darbas svarbus – mes palaikome tvarką bei švarą mokykloje tiek per šventes, tiek įprastomis dienomis.

Mokykloje sutikome dar nemažai kitų darbuotojų. Viena iš jų – mūsų valytoja Irena Gervelienė , kuri mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais:
-Aš jau esu ir mama, ir močiutė. Anksčiau man tai buvo vaikų, o dabar anūkų šventė. Man svarbi ši mokslo žinių diena. Žinoma, jog laukiau Rugsėjo pirmosios, o nuotaikos pačios geriausios, kadangi anūkas eina į darželį, o anūkės jau į mokyklą, labai pasiilgstu jų. O mokykloje atlieku svarbų darbą- stengiuosi palaikyti švarą, tvarką.
Prireikus vyriškos rankos, galime mokykloje surasti darbininkus Vytautą Vytukyną ir Saulių Petruškevičių, kurie mielu noru tau padės. Tiesa, jie nėra dideli šnekoriai, bet pavyko išgauti kelis sakinius apie šią dieną:

-Ši šventė yra tiesiog įprasta darbo diena, bet nuotaika nėra prasta- normali, darbinė. Mūsų darbai visi svarbūs: dažymas, santechnika, elektros tvarkymas ir t. t. Viską darome, kad būtų patogu gimnazistams mokytis.
Į šnekas nelinkęs kiemsargis Petras Anuškevičius, pasak bibliotekininkės Eglės Juodžiukynienės, ypač kruopštus, mėgstantis savo darbą ir darbovietę.“ Apkarpyti, suformuoti gimnaziją supantys dekoratyviniai krūmai ir medeliai, nupjauti didžiuliai vejos plotai, nuravėtos jo paties pasodintos gėlės. Petrukas visų gerbiamas už darbštumą, čia dirba daugiau kaip penkiolika metų“,- patikina pašnekovė Eglė.
Bendradarbių mintis tarsi apibendrina Laimutė Valukonienė, skubanti prie darbų:

-Su rugsėju ateina nauji darbai ir iššūkiai… Tai ir susitikimų metas su naujais ir buvusiais mokiniais, mokytojais. Ši diena džiugi. Kad ir kokie šie metai būtų ypatingi, mes juos ketiname įveikti.

Mūsų šventinius pokalbius beveik lakoniškai užbaigia Audrius Mažeika, inžinierius kompiuterininkas, kompiuterine technika, laidų laideliais paskendusiame kabinete:

-Pradedu trečius darbo metus šioje gimnazijoje. Mokslo metų pabaiga neeilinė, mokslo metų pradžia taip pat, daug „strioko”, daug nežinomybės, bet aš pasitikiu gimnazijos kolektyvu ir manau, kad šie nelengvi ir spontaniški iššūkiai bus įveikti. Stebint Rugsėjo 1-osios šventę buvo įvairių minčių…. bet pamačius mokytojų ir gimnazistų nusiteikimą supratau, kad nauji dalykai ir vėl gimsta iš naujo. O prie jų įgyvendinimo aš vėl prisidėsiu iš širdies.

Tai tokiomis ir panašiomis mintimis sutinka šį „kaukėtą“ rugsėjį Putinų gimnazijos ūkinis personalas.

Vytautas Bigaila, Putinų gimnazijos neformalaus ugdymo mokytojas

Greta Vaškevičiūtė, IV b klasės gimnazistė, jaunoji korespondentė