Jei stabtelėtum ties Šaltinių ir Žuvinto gatvių sankryža... | Alytaus Putinų gimnazija

Nuotolinis mokymas Gimnazijos veikla karantino metu

Jei stabtelėtum ties Šaltinių ir Žuvinto gatvių sankryža... Paskelbta / Atnaujinta:

pppIMGP5565.jpg
Jei stabtelėtum ties Šaltinių ir Žuvinto gatvių sankryža...

Su buvusia bendradarbe Astra, pėdinančia Žuvinto gatve, jau seniai bebuvome susitikę. Ties Šaltinių ir Žuvinto gatvių sankryža sveikinamės, o ji iš nuostabos, rodydama kaire ranka gimnazijos pastato link, suvalkiečių tarme emocionaliai sušunka: „Ve, brolau, žiūrėk, ant Putinų – besidžiaugianti jaunystė...

Putinų gimnazija kaip tik prieš mano virtuvės langą. Stebiu, kaip ji gražėja: tapo spalvota, kruopščiai puoselėjama aplinka. Ir išgirdusi žinią, kad kažkas ant sienos nupiešta, pasivaikščiodama palei Jaunimo parką pamačiau ir maloniai nustebau. Jėga: mergaitė - kvatoklė ant sienos. O dar močiučių lovatiesių raštai. Gražu, estetiška, miela.“ Susidomiu ir aš, nes Putinų gimnazija, buvusi 6-oji vidurinė mokykla, – mano pirmoji darbovietė (panašiai kaip pirmoji meilė -– neišdildoma!) – sutinka jau 48-ąjį rugsėjį ir gimnazistų klegesiu, ir neįprastai, įspūdingai pasipuošusi sieninės lauko tapybos kūriniu.

Ta proga susitinku prie mokyklos sienos su Pijumi Šematulskiu, tikru alytiškiu, menininku, kurio net trys močiutės gyveno Putinuose, tėvai baigę šią mokyklą. Mudviejų pokalbį su Pijumi seka jo jauki kalaitė Gilė.

Šematulskis Pijus_n.jpg

Kodėl Jūs, mielas Pijau, susigundėte padabinti būtent Putinų gimnazijos pastatą?

Neslėpsiu, padiskutavome, aptarėme savivaldybėje. O ir praktišku žvilgsniu apmetus ši siena patogi vizualinei tapybai. Gera siena, nors per maždaug 15 kūrybinių metų galima pamatyti mano darbų po visą Lietuvą. Kad ir mėgstu pakeliauti, bet pats jaučiuosi iš Putinų. Dėl mano miesto ateities aš čia, ne dėl uždarbio. Galiu save vadinti patriotu. Jei dėl pinigų, tai negyvenčiau Alytuje. Norisi patikti, įtikti žmonėms (tiesa, po kūriniu nepaliko nei inicialų, nei vardo ar slapyvardžio).

Ką norėjote pasirinktomis sieninės tapybos detalėmis pasakyti putiniškiui, alytiškiui, miesto svečiui?

Tapau ir namie, galima pamatyti kūrinių ir pastatų viduje, sakykim, Jotvingių gimnazijoje, Vidzgirio, Dzūkijos bei kai kuriose kitose mokyklose, įstaigose. Konkrečiai apie šį darbą ant Putinų gimnazijos sienos galiu atskleisti giluminę minties šaknį, kad knyga augina žmogų. Tautiški elementai (knygos skirtukai) tarsi ragina atsiminti, kodėl augu, kylu, kokie tie augimo etapai, tarpsniai. Tikrasis tos mergaitės vardas – Saulė. (Beje, menininko Pijaus pseudonimas yra Duona! Toks buvo jo pirmas ištartas žodis).

Papasakokite detaliau apie pastatų dekoravimo techniką, specifiką.

Svarbiausia – aerozoliniai dažai. Nėra skirtumo, kuo tapysi, – net šluota yra tekę tapyti ant sienos. Svarbu – eskizas. Tarp kūrybinio ir komercinio užsakymo ir atlikimo riba trapi. Tie mano darbai patenka į viešą erdvę, kuri dažniausiai paženklinta ir atradimais, ir praradimais.

Koks Tavo, kaip menininko, kelias iki šio kūrinio? O ateities planai?

Negaliu sustoti – visur laukia krūva darbų! Kurti sąlygos geros. Kelio būta vingiuoto, bet kad ir kas benutiktų šiame kelyje, vis vien tapybos nemesiu. Rašyti nemėgstu, vaidinti... vengiu scenos, o piešti – visai kas kita...

Po pokalbio su jaunuoju kūrėju Pijumi paskambinau Putinų gimnazijos jaunųjų korespondentų būrelio narei Deimantei Visockaitei, II b klasės gimnazistei, klausdamas „ar teko matyti naująjį gimnazijos kūrinį“. Ir štai iš greitai tapsiančios trečiokės Deimantės atskriejo svari žinutė.

Putinų gimnazijos pokyčiai

2021 m. rugpjūčio 13 d. gavome žinią, kad naujuosius mokslo metus Alytaus Putinų gimnazija pasitiks atsinaujinusi.

Mūsų gimnazijos sienas nuo šiol puošia Pijaus Šematulskio sieninės tapybos darbai, merginos portreto neofreska. Mane šis darbas labai nustebino, gimnazija tarsi atgijo, įgavo naujų spalvų. Atrodo tikrai nuostabiai, darbas kruopštus, perteikta džiaugsminga emocija kviečia mus, mokinius, taip pat ir visus mokyklos darbuotojus rugsėjį pradėti su gražia intencija, stipriu tikslu, atsakomybe ir naujoms žinioms atvertomis akimis.

Ačiū, Pijau!

Rūpi pakalbinti ir Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoją Jurgitą Šukevičienę, kuriai miesto puošyba yra vienas iš malonių rūpestėlių.

vic_0_0.jpg

Kokios mintys užplūsta laukiant tradicinės šventės, kai matote naują miesto meninį akcentą?

Džiugios. Džiaugiuosi, kad Putinų gimnazija naujuosius mokslo metus pasitiks pasipuošusi. Gimnazijos pastatas sieninei tapybai pasirinktas neatsitiktinai. Kadangi matome visą miestą, ne tik centrą, bet ir mikrorajonus, ieškojome, kur Putinuose būtų galima įgyvendinti sienų tapybą, pagyvinti erdves. Prioritetas teikiamas renovuotam pastatui, vizualiniam matomumui, bendruomenei kuriamai pridėtinei vertei. Ieškojau tinkamų sienų, ir kilo mintis pasiūlyti papuošti Putinų gimnaziją. Mielai sutiko ir direktorė Daiva Sabaliauskienė, ir mokyklos bendruomenė, su kuria tartasi dėl idėjos ir maketų. Naujas meninis akcentas suteikia šiai švietimo įstaigai išskirtinumo ir jau dabar traukia praeivių žvilgsnius. Tikiuosi, kad sieninės tapybos darbai patiks ir netrukus naujuosius mokslo metus pradėsiančiai gimnazijos bendruomenei.

Kaip, gerbiama vicemere, šis menininko Pijaus Šematulskio kūrinys, Jūsų nuomone, dera, komponuojasi galvojant apie bendrą estetinį Alytaus miesto vaizdą?

Mano manymu, šie nauji sieninės tapybos darbai puikiai dera su jau esamais bei papildo taip vadinamą „Gatvės galeriją”. Džiaugiuosi, kad nuosekliai dirbant šia kryptimi šiuo metu Alytaus mieste jau yra 45 sieninės tapybos darbai! Ir tai dar ne pabaiga. Turime minčių ir ateityje miestą puošti sieninės tapybos darbais. Toliau derinamos konkrečios vietos, kurių dabar neatskleisiu, informuosiu vėliau.

Ar sutinkate su Pijaus Šematulskio teiginiu, jog gatvės menas yra populiariausia meno rūšis šiuo metu?

Iš tiesų gatvės menas tampa vis populiaresniu. Gal dėl savo matomumo, galimybių, pagaliau ir pakankamai greito rezultato. Sieninė tapyba man – tarsi miesto veidas ir menininkų saviraiškos galimybė. Aš jau seniai norėjau, kad Alytaus miesto pastatų sienos „prakalbėtų“. Tad džiaugiuosi, kad šią idėja pavyko realizuoti ir sėkmingai vystyti toliau. Juolab, kad turime puikių menininkų.

Miesto veidas keičiasi, įgauna daugiau spalvų, formų, gyvybės. Sieninė tapyba, arba kitaip vadinama „Gatvės galerija“, neseniai papildė Alytaus turizmo informacijos centro lankytinų vietų sąrašą. Pastebime, kad sieninė tapyba domina Alytų lankančius ir menu besidominčius turistus. Tad labai tikiuosi, kad apžiūrėti jų atvyksiantys miesto svečiai neaplenks Alytaus Putinų gimnazijos ir užsuks čia pasigrožėti naujais sieninės tapybos darbais.

Ko šiandien palinkėtumėte Putinų gimnazijos ieškančiai bendruomenei?

Aktyvi projektinės veikla, integruotos pamokos, jaunųjų šaulių klasė, FAB LAB (Inžinerinių technologijų akademija), puikūs mokytojai, gabūs mokiniai – visa tai galima rasti Putinų gimnazijoje. Tad šios gimnazijos ieškantiems nariams siūlyčiau tiesiog praverti jos duris, užeiti, susipažinti, patirti ir pajusti išskirtinę šios gimnazijos dvasią. Neabejoju, kad apsilankius norėsis čia dar ir dar sugrįžti.

Užsuku pas Putinų gimnazijos šeimininkę – direktorę Daivą Sabaliauskienę, kuri mielai sutinka papildyti šventinį interviu, nors besiruošiant rugsėjui darbų begalės.

Kaip, kodėl, gerbiamoji Direktore, kilo mintis pakviesti menininką alytiškį Pijų Šematulskį papuošti gimnazijos rūmą naujiems mokslo metams?

Visada žavėjausi miesto pastatų sienas puošiančiais piešiniais. Tai man ir savotiška pastatų kalba, ir užkoduotos socialinės žinutės. Savivaldybės sprendimas papuošti gimnazijos sienas piešiniais buvo ir didelis džiaugsmas, ir tuo pačiu didelė pasirinkimo atsakomybė, kaip piešiniu atskleisti gimnazijoje puoselėjamas vertybes – pagarbą, saugumą, toleranciją, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą bei veiklos kryptis – inžinerinę veiklą KTU klasėse ir inžinerinių technologijų akademijoje, jaunųjų šaulių veiklas ir kt.

Esu dėkinga Pijui Šematulskiui už eskizų įvairiapusiškumą ir racionalias diskusijas, po kurių gimdavo nauji eskizai.

Dabar, kai jau piešiniai puošia gimnazijos sienas, labai smagu matyti sustojančius mikrorajono gyventojus ir besikalbančius apie piešinį – jis tapo ir žmonių bendravimo ašimi. Tai bus puiki dovana visai gimnazijos bendruomenei pradedant naujus mokslo metus. Šis piešinys man atskleidžia jaunatvišką veržlumą derinant akademinius pasiekimus ir saviraišką.

pIMGP5564.jpg

Pabaigai dar, sakau, pakalbinsiu Alytaus 6-osios vidurinės mokyklos 4 laidos abiturientę Rūtą Lankininkaitę – Ribačiauskienę, ilgametę LTV žurnalistę, Putinų mikrorajono gyventoją. Dar vienas balsas iš Putinų... balsas Putinams, labai svarbus ir reikalingas balsas. Išgirskime jį.

Nusikelkime, miela Rūta, į 1979-uosius, kai baigėte Alytaus 6-ąją vidurinę mokyklą. Tada apie mokyklos pastato dekoravimą nebuvo kalbos. Ką prisimenate iš anų dienų mokyklos eksterjero detalių? Kaip pakomentuotumėte šį darbą?

Apskritai džiaugiuosi, kad miesto skiriamuoju bruožu tampa tapyba ant pastatų sienų. Kiekvienas piešinys tarsi prisitaiko prie miesto istorijos. Džiugu, kad mano mokykla, kurioje mokiausi ir ją baigiau, pasipuošė. Gimnazija tuomet, kai joje mokiausi, neturėjo tokio skambaus vardo, ji buvo miesto eilinė mokykla. Dabar mokykla šviečia, tampa patraukli. Aš ją pradėjau lankyti nuo pirmos mokyklos egzistavimo dienos. Daugelis mano klasės draugų į buvusią šeštąją vidurinę mokyklą perėjome mokytis iš penktos vidurinės, dabartinės Dainavos progimnazijos. Mokykla buvo nauja, ką tik pastatyta. Prisimenu, kaip patys mokiniai prieš rugsėjo pirmąją nešiojome baldus į klases, statėme suolus ir kėdes. Valėme statybines dulkes nuo palangių.

Mokykla naujai pastatyta ir tuomet buvo labai graži, nors fasado ir vidaus spalvos buvo niūrokos. Gal tuomet, sovietmečiu, nebuvo ryškių spalvų ar tik tokiomis nykiomis spalvomis buvo leidžiama dažyti mokyklas?

Dabar mokykla kitokia, naujoviška, puiki sieninė tapyba atspindi modernią mokyklą, drauge besiejančią ją ir su liaudies menu. Šaunuoliai sumanytojai ir sieninės tapybos meistras Pijus Šematulskis. Buvusi mokykla pasikeitusi, vidus taip pat. Mūsų auklėtojo kabinete dabar biblioteka, o tuomet čia vyko lietuvių kalbos ir literatūros pamokos bei klasės valandėlės. Mano klasės laidai ( buvome 4-oji laida) lig šiol mokykla svarbi. Kas penkmetį susitinkame ir džiugu, kad modernioje mokykloje, buvusioje 6-oje vidurinėje, esame laukiami. Laukia ir auklėtojas, suprantantis ir palaikantis modernios mokyklos idėją. Mokykla keičiasi, o tai svarbiausia.

Alytiškiams siūlau dažniau išeiti į miesto viešąsias erdves, pasigėrėti puikia pastatų sienine tapyba ir svarbiausia neužmiršti savo mokyklos, mokytojų, dėjusių pastangas, kad mus išmokytų gyventi. Putinų gimnazija šviečia, grožėkimės ja.

Šventinį interviu parengė Vytautas Bigaila,

Putinų gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytojas

Eglės Juodžiukynienės nuotraukos