Integruota istorijos – geografijos pamoka ,, Senoji kartografija“
Gruodžio 4 dieną Putinų gimnazijos Ib klasės mokiniams vyko integruota geografijos – istorijos pamoka ,,Senoji kartografija“ (mokytojos Vilma Cikanavičienė ir Onutė Marčiulaitienė).
Pamokoje svečiavosi VU Geomokslų instituto kartografijos ir geoinformatikos katedros lektorė, Lietuvos kartografų draugijos narė Neringa Mačiulevičiūtė – Turlienė. Viešnia supažindino pirmokus su kartografijos sąvoka, ,,lengvu žingsneliu“ ,,perbėgo“ per visą kartografijos istoriją. Mokiniai sužinojo, kad pirmieji žemėlapiai atsirado dar pirmykštės bendruomenės laikais. Juos žmonės piešė ant uolų sienų, vėliau žemėlapiai buvo raižomi akmenyje, medyje. Mokiniai susidomėję klausėsi lektorės pasakojimo apie netikrus žemėlapius, pvz., Polinezijos salų vėjų ir jūrų srovių jūrlapius, kuriuos žmonės darydavo iš lazdelių, vytelių, kriauklelių ar net kokoso drožlių.
Perversmas kartografijoje įvyko Antikos laikais, kai geografas Ptolemėjus parengė aštuonių tomų veikalą „Geografija“, kuriame apibendrino senovės graikų ir romėnų geografijos žinias. Veikalas „Geografija“ net 14 šimtmečių buvo laikomas svarbiausiu Europoje geografijos ir kartografijos šaltiniu. Daug laimėjimų kartografijos srityje buvo pasiekta viduramžiais ir naujaisiais laikais. G. Merkatorius XVI a. sudarė atlasą, kuriame yra ir atskiras Lietuvos žemėlapis, D. Brauno žemėlapyje pirmą kartą paskelbtas Vilniaus planas. Mes pagrįstai didžiuojamės LDK kartografu, garsios Radvilų giminės atstovu M. K. Radvila Našlaitėliu, išleidusiu Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapį.
Moksliškai pagrįsta kartografija Europoje atsirado tik XIX a. I pusėje. Mokiniai sužinojo, kad XIX a. atsirado ir pirmasis žemėlapis lietuvių kalba.
XXI a. – GIS amžius.
Dėl didžiulių informacijos srautų ateityje kartografijoje vis didesnį vaidmenį vaidins dirbtinis intelektas. Tikimės, kad po šios įdomios pamokos ne vienas mūsų gimnazistas susidomės GIS ir kartografija ir papildys VU studentų gretas.
Istorijos mokytoja O. Marčiulaitienė
